užuiti

užuiti
užùiti, ùžuja, užùjo tr. , NdŽ, 1. Skr, Snt, Ig, Jnš, Rz, Slm, Sml barant, ujant užkamuoti: Užùitas šeimynykštis į nieką pavirsta J. Našlaitis vadinsis užùitas, jei būs vis baramas ir kumščiojamas Sr. Pačios užùitas vyras Jn(Kv). Tai anas jau uitas ir užùitas Ds. Užùjo mergaitę, tep ir liko an visų pajuokos Al. Bobos užùjo jį tenai Alks. Tada žmones buvo užùiti Vlkv. Jau kap mūs tas vaikas užùitas, tai jau bijosi ir nuo pečiaus nulipt Ūd. Daugelio baramas ir ujamas už lietuvių kalbą, [A. Baranauskas] imasi savo mėgstamos matematikos LKXIX84. ^ Tamsta matai, kaip aš gyvenu – kaip užuitas vilkas A.Vien. 2. Vv labai nuvaryti: Jauno gyvulio nereik užùit Jnš. Užùitas šuva niekam nevertas ir nebeloja Dgl. 3. NdŽ subarti. 4. NdŽ nuvyti, užvaryti kur nors. 5. refl. apsiprasti ujamam: Kažin kaip žmogus ir užsìuja Kp. \ uiti; apuiti; įuiti; išuiti; nuuiti; pauiti; paruiti; priuiti; suuiti; užuiti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • užuiti — užùiti vksm. Užùitas vai̇̃kas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priuiti — priùiti, prìuja, priùjo tr. 1. pakankamai užuiti: Mano jau jis priùitas Ds. 2. Kos39(Tv) priversti ką daryti: Priùik uituvą pry darbo, t. y. privaryk tinginį J. Apsakinėjimas Dievo žodžio priuja, prispiria kaznodėją (pamokslininką) mokytųs A …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjaukti — 1 apjaũkti, ia (àpjaukia), àpjaukė tr. apvelti, užuiti: Jie tą savo vaiką àpjaukė, ir tiek Ps. | refl.: Et, jo gyvenimas – visas apsijaũkęs, pats savęs nesuranda! Jž. jaukti; apjaukti; įjaukti; išjaukti; prijaukti; sujaukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apuiti — apùiti, àpuja, apùjo 1. tr. I užguiti: Juozas tas jos visai apùitas Sk. 2. refl. KŽ, Vv apsiprasti ujamam, baramam, mušamam: Kas apsiùjęs, nieko nebijo, mušamas apsiùjo J. Apsiùję pusberniai ir barimą ne už ką belaiko Ll. 3. refl. gyventi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išuiti — išùiti, ìšuja, išùjo tr. NdŽ, DŽ1, KŽ 1. išbarti, iškeikti: Kai išujaũ vieną kartą gerai radęs sode, tai daugiau nepasitaikė nučiupt Ob. 2. ujant, barant priversti ką daryti: Kol išujau pri darbo tą tinginį! Plt. 3. S.Dauk, Bržr, Brs barant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuniūkti — 1 nuniū̃kti, ia, nùniūkė 1. tr. užbarti, užuiti: Jų vaikai labai nuniūktì, prie stalo nelenda Brt. Ar ji iš nedrąsumo tokia, ar tep nuniūktà? Brt 2. intr. niekus nušnekėti: Jam vakare pakilo karštis, ir pradėjo nuniū̃kt Trgn. 3. tr. Sn sunkiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurieti — 1 nurieti tr. 1. barant užuiti: Bobos nurietas, sėda kaip lapelis Užv. A toks lėtas, a bobos nurietas? Krš. 2. refl. išsibarti: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią LTR(Sln). 3. įveikti barantis, plūstantis: Anos geras liežuvis, ale aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuspelgti — nuspel̃gti, ia (nùspelgia), nùspelgė 1. tr. Š, BŽ148, NdŽ, Užv, Bt, Up, Kal, Škn nustelbti, nusmelkti, užgožti: Medis nuspelgė diegus J. Žolės didelės, nùspelgė morkus Erž. Kanapiai nū̃spelgė visus kopūstus Varn. Nuspelgą̃s būk daržą tas uosis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustumdyti — nustùmdyti tr. Š, NdŽ; M 1. stumdant pašalinti: Nupuolęs vieną į vieną pusę, kitą į kitą pusę numėtė, nustumdė Žem. Staldai kaip sudegė, i tus akminus norėjau nustùmdyti Kv. ║ stumdant į šalis nukasti, nuvalyti: Sniegą nustùmdė nuo kelio DŽ1.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuuiti — nuùiti, nùuja, nuùjo tr. 1. Prn nubarti, iškeikti: Pirma jis buvo visų nuùitas, o dabar ir jis atkrūsta Ig. 2. ujant, barant priversti ką padaryti: Nėkaip negaliu nuùiti gulti Kal. 3. nuvaryti, nuvyti: Man’ nuùjo bent du rozu Zr. uiti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”